Šv. Mišios už gyvus ir mirusius

Katalikai turi daug įvairių maldų: prašymo, užtarimo, dėkojimo, šlovinimo. Visos jos yra mūsų pokalbis su Dievu, kai pavedame Jam savo rūpesčius, džiaugsmus ar tiesiog Jį šloviname, tačiau visų maldų centras ir viršūnė yra Eucharistijos malda – šv. Mišios, kurių metu vykstant perkeitimui paslėptu ir nekruvinu būdu sudabartinama istorinė Jėzaus auka ant kryžiaus. Eucharistija yra visa ko tikslas, už ja nėra didingesnio ir siektinesnio dalyko.

Dalyvavimas šv. Mišiose sujungia mus ne tik su šalia esančiais bažnyčios suole, bet slėpiningu būdu jungia mus su visa Kristaus Bažnyčia, taigi su gyvaisiais ir mirusiais, kurie irgi yra Dievo vaikai. Vienijamės maldoje su jais, tačiau šv. Mišių metu galime vienytis maldoje už juos, kai šv. Mišių auka aukojama už gyvus arba mirusius mūsų tikėjimo brolius ir seseris.

Tikime, kad skirdami šią galingą maldą už gyvus, prašome jiems Dievo malonės, globos, stiprybės, palaikymo, kad su Dievo pagalba galėtų džiaugtis gyvenimu.

Skirdami ją už jau mirusius, prašome jiems Dievo gailestingumo, kad žmogiškos silpnybės gyvenimo metu nebūtų kliūtis regėti Dievo veidą Jo Karalystėje, į kuria mus kviečia.

Kunigus galima prašyti, kad jie aukotų šv. Mišias už Jūsų artimuosius: gyviems prašant reikalingų malonių, sveikatos ir stiprybės, mirusiems prašant Dievo gailestingumo ir nuodėmių atleidimo, kad galėtų įžengti į Dievo Karalystę.

Tradiciškai kunigas šv. Mišių pradžioje pamini už ką yra aukojamos šv. Mišios, kad apie tai žinotų taip pat tikinčiųjų bendruomenė. Dėl tokių šv. Mišių reikėtų iš anksto kreiptis į kunigą ir susitarti kurią dieną bus aukojamos šv. Mišios už Jūsų artimuosius. Už tokias šv. Mišias nėra nustatyta jokia „kaina“. Prašantysis gali skirti kunigui auką.