Praktiniai patarimai

  • Krikštas yra sakramentas – taigi ne vien „gražus veiksmas“ arba tradicija, bet pirmiausia realus sustikimas su Dievu ir Jo teikiamomis malonėmis, todėl krikšto dalyviai turėtų išlaikyti šios apeigos šventumą ir iškilmingumą, nepaverčiant jos šurmulingu renginiu bažnyčioje arba tiesiog gražia fotosesija.
  • Krikšto apeigų metu vaikas gauna baltą krikšto drabužį ir krikšto žvakę. Baltas drabužis būna įvairių formų: ant kaklo užrišama pelerina ar skraistė. Šio drabužio nereika vaikui užrišti prieš apeigas – krikšto drabužio suteikimas yra apeigų dalis. Krikšto žvakei jokių ypatingų reikalavimų nėra. Tiktų pasirinkti tokią žvakę, kurią po krikšto būtų galima saugoti iki Pirmos Komunijos šventės – tai sena ir prasminga tradicija.
  • Tradiciškai vaikui krikšto metu yra suteikiamas šventojo globėjo (-os) vardas, kuris pasirenkamas iš šventųjų vardų rodyklės. Jeigu pirmas vaiko vardas yra šventas, šis vardas gali būti ir krikšto vardu. Apie pasirinktą papildomą krikšto vardą kunigui būtina pranešti iš anksto, dokumentų ruošimo metu.
  • Krikšatėviais gali būti tik katalikai. Kartais atsitinka taip, kad dėl mišrios giminės ar dėl kitų ypatingų aplinkybių, vieno iš krikštatėvio vaidmuo patikimas nekatalikui. Toks žmogus negali būti krikšatėviu/krikštamote, nes jis/ji negali prisiimti rimto įsipareigojimo padėti tėvams vaiką katalikiškai auklėti, pats nebūdamas (-a) katalikas (-ė). Toks asmuo yra laikomas krikšto liudininku, tačiau jis gali dalyvauti krikšto apeigose kartu su katalikiška puse.